miniatiūristė

  

Paprastai tuščia galva perskaičius reiškia, kad buvo labai gerai. Šį kartą – nežinau. Buvo tikrai gerai, bet abejoju ar šis romanas toks įstabus, kad ilgam įsirėžtų į atmintį ir nepaleistų. 

Šitą romaną galima nepailstant skaityti valandų valandas. Nuostabus, labai lengvai skaitomas, gražus tekstas. Įdomi ir tikrai įvairiausių staigmenų kupina istorija.  Neeiliniai, stiprūs ir puikiai plėtojami veikėjų charakteriai. Niekur nepaleidžiantis smalsumas sužinoti, kur šuo pakastas tiek tikrame, nepaprastai keistame veikėjų gyvenime, tiek miniatiūrinėje jo kopijoje. O kur dar antroje knygos pusėje atsiradusi ir tokia slegianti, bet labai melancholiška įtampa, kurią jausdama tuo pat metu instinktyviai žinai, kad viskas jau nulemta ir nieko pakeisti nebegalima. Ir viską apgaubianti magija – tikrosios fantastikos aš ten visgi neradau – siūlė ją atsargiai, bet aš ten matau ne fantastinę magią, o gyvenimo – sprendimų ir sąsajų lemiamo likimo magiją. 

O man, na, pritrūko aistrų, kurias galėčiau išgyventi kartu su veikėjais, ne tik sužinoti netikėčiausius siužeto posūkius post factum ir jaudintis tik dėl pasekmių. Manęs neįtraukė pasakojimas į save taip, kad prasmegčiau skradžiai, kaip esu įpratusi su tokios prigimties romanais – jaučiausi perdėm tolima stebėtoja ir šita nedidelė kliautis neleido priartėti prie ekstazės.


P.S.knyga 3/3, pavadinimas 3/3,anotacija 3/3, viršelis 3/3

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą